Šiauliuose bus pagerbtos masinių trėmimų aukos

2024 m. birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena, skirta prisiminti sovietų okupacijos metu tremtus ir nukentėjusius lietuvių tautos žmones. Šią dieną Šiaulių mieste organizuojami renginiai. Gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į parodas, paskaitas, šv. Mišias ir koncertus. Skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės bus skaitomos ištremtųjų pavardės, o pagrindinis Birželio 14-osios minėjimas tradiciškai vyks prie geležinkelio rampos. Organizatoriai tikisi, kad Šiauliuose organizuojami renginiai prisidės prie istorinės atminties išsaugojimo ir vertybių, kuriomis grindžiama mūsų laisva ir demokratiška valstybė, puoselėjimo.
Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Renginiai nemokami.

Birželio 14-oji – diena, kuri kasmet tautiečių širdis pripildo liūdesio, primena skaudžią Lietuvos istorijos pusę – masinius gyventojų trėmimus. Prieš daugiau nei 80 metų, sovietų okupacijos metais, tūkstančiai žmonių patyrė netektį, žiaurumą ir neįsivaizduojamą kančią. Agresoriai aukų nesirinko, trėmė visus – moteris, vyrus ir vaikus.

„Nepaisant patirtos tragedijos, mūsų tauta neprarado vilties. Gedulo ir vilties diena primena, kad net ir tamsiausiomis akimirkomis turime tikėti šviesiu rytojumi. Turime saugoti savo tautos atmintį ir puoselėti laisvę. Šią dieną kviečiame renginiuose pagerbti trėmimų aukas ir pasidžiaugti Lietuvos laisve“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė.

Renginiai, skirti Gedulo ir vilties dienai paminėti, Šiauliuose prasidės dar birželio 12-ąją. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose-muziejuje 14 val. vyks leidinio-fotografijų albumo „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“ pristatymas, o 17 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje bus galima pasiklausyti istoriko dr. Dariaus Juodžio paskaitos „Partizaninės kovos pradžia Lietuvoje: 1944 m. vasara–ruduo“.

Pagrindinę minėjimo dieną – birželio 14-ąją – skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės vyks tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija „Atminties neištremsi“. Renginys prasidės 11.59 val. visuotine tylos minute, po to bus skaitomos ištremtųjų pavardės. 15.30 val. prie geležinkelio rampos tradiciškai vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Programoje skambės karinės istorinės dainos, kurios persipins su meilės ir šeimos dainomis, kad klausytojas pajustų ne tik gyvenimo džiaugsmo, bet ir netekties, skausmo gaidas. Liaudies dainas puoš ir subtilias muzikos spalvas kurs kanklių skambėjimas. Visa tai dovanos atlikėja Rasa Serra ir kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vad. R. Pečeliūnas). Renginį ves aktorė Virginija Kochanskytė.

17 val. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje bus aukojamos šv. Mišios, skirtos masinių trėmimų aukoms pagerbti. Iš karto po šv. Mišių, 18 val., susirinkusiųjų lauks Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ koncertas „Motinos malda“.

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija 19 val. pakvies į koncertą  Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Koncerte dalyvaus VII tarptautinio Sauliaus Sondeckio smuikininkų ir violončelininkų konkurso jaunieji atlikėjai, Zakharas Bronas (smuikas, Vokietija / Šveicarija), Davidas Geringas (violončelė, Lietuva / Vokietija).

Organizatoriai informuoja, kad į renginius skirtingose vietose bus galima patekti užsakytu autobusu. Jis lauks prie Šiaulių miesto savivaldybės ir juo žmonės bus nuvežti į renginį prie rampos, vėliau – į Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą.

Gedulo ir vilties dienai įprasminti Šiauliuose bus organizuojama ir daugiau renginių. Visą renginių programą galima rasti Šiaulių miesto savivaldybės (www.siauliai.lt) ir Šiaulių kultūros centro (www.siauliukc.lt) interneto svetainėse.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėja Asta Vaitkienė, mob. +370 671 42 901, e. p. asta.vaitkiene@siauliukc.lt.  

R. Parafinavičiaus, L. Yarmoshenko, Ž. Plečkaitienės, Rasos Serros ir Ingridos Spalinskaitės-Kurienės archyvo nuotr.