Prieš 35-erius metus siekdami vieno tikslo – laisvės, apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. 1989 m. Baltijos kelias, suvienijęs įvairaus amžiaus skirtingų tautų žmones, įrodė, kad meilė tėvynei ir laisvės siekis nepaiso jokių kliūčių. Tuometis taikus mitingas ne tik atkreipė pasaulio dėmesį, bet ir leido parodyti Baltijos šalių politinį brandumą. 1990 m. Lietuva pateko į Gineso rekordų knygą, mat aktyvūs lietuvaičiai nerimo ir toliau vykdė aktyvią veiklą vardan laisvės. Tais metais iš penkių žemynų surinkta daugiau nei penki milijonai žmonių parašų, kurie padėjo siekti Lietuvos valstybės atkūrimo.
Rugpjūčio 31-ąją minime Laisvės dieną, kai prieš 31 metus iš Lietuvos išvyko paskutinis sovietų okupacinės kariuomenės ešelonas. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga.
„Šiais metais minime trisdešimt penkerius metus, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės gyva rankų grandine nutiesė kelią į nepriklausomybę. Didžiuokimės trijų Baltijos šalių vienybe, bendryste ir džiaukimės svarbia mums visiems Laisvės švente“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė.
Rugpjūčio 23 d. 18 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje jubiliejinio Baltijos kelio dienos minėjimo proga bus atliekama muzikinė–literatūrinė kompozicija „Baltijos tautų vienybei“. Sakraline dvasia alsuojančiame renginyje skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tekstai, Vytauto Mačernio poezija ir Lietuvos kompozitorių muzika. Kūrinius atliks Giedrius Prunskus (baritonas) ir instrumentinis trio: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Aušra Lukoševičiūtė (fleita), Asta Krištaponienė (violončelė). Istorinėmis įžvalgomis apie Baltijos kelią dalysis Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas, istorikas Antanas Jankūnas.
Rugpjūčio 24 d. nuo 15.30 val. ant Sukilėlių kalnelio šiauliečiai tradiciškai galės susitikti su tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP) nariais iš Lietuvos, Brazilijos, Olandijos, Vokietijos, politinių kalinių ir tremtinių organizacijomis, Sąjūdžio atstovais. Didžiausią parašų rinkimo akciją įgyvendinę TFP organizacijos nariai šeštadienį bus pagerbti koncertine programa, kurią dovanos Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vad. R. Pečeliūnas), Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vad. ir dirig. S. Vaičiulionis, dirig. G. Brūzga), solistai Juozas Janužas ir Adrijana Balsytė. Po renginio nuo Sukilėlių kalnelio prasidės Padėkos ir vilties žygis į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, kur vyks šv. Mišios.
Paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31-ąją, 18.30 val. Šiaulių kultūros centre bus rodomas dokumentinis filmas „Partizanas“ (rež. A. Zalanskaitė, 2020), kuriame pasakojama unikali Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto kovų istorija, atskleidžiama meilės Lietuvai kaina.
Baltijos kelio 35-mečiui ir Laisvės dienai paminėti Šiauliuose vyks ir daugiau renginių. Nuorugpjūčio 22 d. šiauliečių ir miesto svečių lauks susitikimai, edukaciniai užsiėmimai, akcijos ir parodos. Visą renginių, skirtų Baltijos kelio 35-osioms metinėms ir Laisvės dienai paminėti, programą galima rasti Šiaulių miesto savivaldybės (www.siauliai.lt) ir Šiaulių kultūros centro (www.siauliukc.lt) interneto svetainėse.
Rolando Parafinavičiaus, Liubov Yarmoshenko, Mato Gineikos nuotr.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėja Asta Vaitkienė, tel. +370 671 42 901, e. p. asta.vaitkiene@siauliukc.lt.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Struktūra ir kontaktinė informacija
Šiaulių kultūros centro logotipas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |